03 rugpjūčio 2026

Rūta Statkevičiūtė

„Jeigu šiandien svarstote, ar verta pabandyti - prisiminkite, kad augimas prasideda ten, kur baigiasi komforto zona. Aš kažkada taip pat abejojau. Šiandien galiu drąsiai pasakyti - tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Tad ne mėginkite, o ateikite!“

 

Prieš ateidama į gyvybės draudimo sritį, tikriausiai kaip ir kiekvienas, susidūriau su abejone - ar tai tikrai man? Ar gebėsiu dirbti su individualia veikla, neturėdama stabilių pajamų? O ir mano aplinka man sakė: „Ar išprotėjai? Draudimas ir dar su individualia veikla? Eik geriau normalų darbą susirask.“. Bet aš tokia esu - jeigu turiu vidinės motyvacijos, man nesvarbu ką sako aplinka, aš darau savo. O motyvacijos man suteikia mano aiškus žinojimas KODĖL darau tai, ką darau. Todėl labai linkiu kiekvienam įsivardinti „Kodėl darau tai, ką darau?“. Tai yra raktinis klausimas vidinei motyvacijai atrasti.

Mano „Kodėl“ buvo kintantis - pradžioje norėjau įrodyti aplinkai, kad jie stipriai klysta. Vėliau mane motyvavo darbo dinamika, žmonės ir galimybės šiame darbe. Dar vėliau atradau, kad didžiausią prasmę man suteikia galimybė kitiems pardavėjams perduoti savo patirtį.  

Ar mano pradžia buvo lengva? Dievaži, tikrai ne, bet aplinkai įrodžiau. Praėjus lygiai pusmečiui nuo savo darbo pradžios, užėmiau antrą vietą savo regione pagal mėnesio pardavimus. Taip pat patekau į PZU Ambasadorių klubą - beje, būtent vienų mokymų dėka, kuriuose dalyvavau tik dėl to, kad buvau Ambasadorių klube, man pavyko įveikti savo baimę kalbėti prieš auditoriją. 

Po pusantrų metų mano jaunatviškas smalsumas kvietė mane išbandyti kitoje srityje, todėl priėmiau sprendimą palikti gyvybės draudimą ir išėjau taip pat į pardavimus, tik į kitą sritį - dirbau su verslo pardavimais. Atrodo procesas panašus - skambučiai, susitikimai su klientais, derybos. Vieną kartą susitikau su įmonės savininkais - vyru ir žmona. Atėjo laikas priimti galutinį sprendimą, todėl atsitraukiau į šalį ir leidau jiems pasitarti. Sėdėdama šalia netikėtai prisiminiau daugybę susitikimų gyvybės draudime, kai šeimos nariai lygiai taip pat svarstydavo savo sprendimą. Tą akimirką mane užplūdo labai aiškus jausmas, kad pasiilgau gyvybės draudimo. Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad grįžusi į gyvybės draudimą ir po kurio laiko gavusi iš savo vadovo perduotą portfelį (administruoti esamų klientų sutartis), staiga sąraše tarp pavardžių netikėtai pamačiau būtent tų vyro ir žmonos pavardes. Tada pagalvojau - kaip gyvenimas kartais įdomiai sudėlioja J

Taigi sekantis mano „Kodėl“ - kolegos, dinamika darbe, darbo lankstumas, be to aš labai mėgavausi procesu. Man patiko skambučiai, susitikimai su klientais. Visada skambindavau su šypsena, o be to esu įsitikinusi, jog pardavėjo būsena ir intonacija neretai lemia kliento sprendimą toliau tęsti pokalbį. Taip pat pamenu kaip žiūrėdavau pro ofiso langą į parką ir galvodavau: „Man čia taip gera, jog net nejaučiu, kad dirbu“.

Žinoma, meluočiau, jeigu sakyčiau, kad neturėjau darbe iššūkių, šypsena neapleisdavo 24 valandas per parą ir viskas buvo tik rožėmis klota. Buvo ir žiedlapių, ir spyglių - bet toks yra gyvenimas. Ir etapuose, kai papuldavo ne toks tenkinantis mėnesis, kaip norėtųsi, pagalvodavau: „Bet Rūta, kur tu dar turėsi tokias uždarbio galimybes? Taip, gali kurti savo verslą - bet reikia idėjos, pinigų... Gal aš geriau už tuos pinigus pakeliausiu.“ Tada suimdavau save ir vėl pakildavau. Kita vertus, jeigu gyvenime viskas sektųsi ir eitųsi sklandžiai - būtų labai nuobodu. Iššūkiai mus augina. Ten, kur nepatogu - ten yra tobulėjimas ir augimas. Paradoksas šiame darbe, mano suvokimu, yra tas, kad būtent nestabilios pajamos leidžia turėti didesnes pajamas, nei samdomame darbe turint fiksuotas.

Individuali veikla suteikia laisvę ir galimybę save realizuoti. Tik svarbu suprasti, kad laisvė eina greta su atsakomybe ir disciplina. Jeigu norėsime tik laisvės ir už tai nemokėsime atsakomybės kainos - nieko nebus. Kiekvieną mėnesį turėdavau aiškų veiksmų planą ir jo laikydavausi. Buvo laikas kai kartu su visais konsultantais jausdavau stresą paskutinėmis mėnesio dienomis - įkris pardavimas ar ne? Padarysiu planą ar ne? Vėliau supratau, kad tokio streso nenoriu ir priėmiau sprendimą kiekvieną mėnesį pradėti dirbti nuo pirmos mėnesio dienos. Ši taktika man pasiteisino tuo, kad per pirmąsias tris mėnesio savaites pasiekdavau pardavimų planą, o paskutinę mėnesio savaitę aš atsiduodavau sau malonioms veikloms – kelionėms, muzikai... Ir tai buvo itin stiprus mano „Kodėl“ šiame etape. 

Gyvybės draudimo konsultanto darbas yra labai dinamiškas - niekuomet nesutiksi tokio pačio kliento, kiekviena situacija individuali ir tai žavi. Be to šis darbas padeda ugdyti įvairius įgūdžius. Kiekvienas kliento „ne“ didina atsparumą, kuris vėliau, žiūrėk, praverčia ne tik darbe, o ir gyvenime. Auga drąsa, pasitikėjimas savimi. Man visada būdavo lengva kalbėti pačiai ir sunku išgirsti kitą, o dabar girdžiu iš aplinkinių, kai jie sako „Rūta, aš jaučiuosi išgirsta(s)“. Pardavimo kontekste gebėjimas girdėti kitą padeda prisitaikyti prie kliento, išgirsti jo poreikius, derėtis ir žinoma, parduoti, o gyvenime - šis gebėjimas padeda kurti ir išlaikyti darnius santykius su aplinka. 

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Bendrovėje galimas ir karjeros augimas - šiandien esu pardavimų trenerė ir mokau kitus gyvybės draudimo pardavimo. Viena iš mano kaip trenerės misijų yra parodyti konsultantams kokį prasmingą darbą jie dirba. Normalu, kad čia ir dabar gerai gyvendami žmonės nepagalvoja - o kas jeigu netikėtai užklups liga, trauma, mirtis ar neįgalumas? Ir būtent gyvybės draudimo konsultantas yra tas žmogus, kuris parodo klientui, jog gyvenime ne viskas vyksta pagal tai, kaip norėtume ir svarbu turėti planą B - gyvybės draudimą. Pati labai tikiu gyvybės draudimo idėja - padėti išsaugoti tai, ką žmogus turi, net ir sunkiausiu metu (netekus artimo, susirgus sunkia liga, patyrus traumą...).

Jeigu šiandien svarstote, ar verta pabandyti - prisiminkite, kad augimas prasideda ten, kur baigiasi komforto zona. Aš kažkada taip pat abejojau. Šiandien galiu drąsiai pasakyti - tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Tad ne mėginkite, o ateikite!“